PRANVERA
U kthyen dallėndyshet nga shtegtimi i
largėt
Nė folenė e vjetėr pėrsėri,
I hoqen malet qeleshet e bardha
Jeta rilindi me madhėshti.
Nxitojnė pemėt lakuriqe
Tė veshin fustanet ngjyra ngjyra,
Largohen retė ngadalė tė fshihen
Natyrės dhe njėherė i qeshi fytyra.
Ndjejmė flladin e lehtė
Faqeve ta na japė shuplaka lehtas,
Pas xhamit dridhet perdja e mėndafshtė
Pranvera paska hyrė nė dhomėn time fshehtas.
SYTĖ E TU
Dy sytė e tu
Fytyra e mrekullisė blu,
Qiell a det janė vallė
Qė zemra ime pėr ta ka kaq mall?!
Dy sytė e tu
U tretėn nė sytė e mi
Formuan njė lendinė tė ēmuar
Me emrin dashuri.
|
